10 įdomių faktų apie vaivorykštę, žaibus ir tornadus vaikams

Kiekvieną dieną virš mūsų galvų vyksta tikri gamtos spektakliai! Vaivorykštės, žaibai, tornadai, kruša - visi šie reiškiniai turi mokslinį paaiškinimą, tačiau jie vis tiek atrodo kaip tikra magija. Šiame įraše dalinamės 10 įdomių faktų apie vaivorykštę, žaibus, tornadus ir kitus nuostabius gamtos reiškinius vaikams. Pakelkime akis į dangų!

1. 1. Vaivorykštė yra pilnas apskritimas - mes matome tik pusę Kai saulės šviesa patenka į lietaus lašus, ji lūžta, atsispindi ir išsisklaido į spalvas. Tačiau iš žemės mes matome tik puslankį! Jei skristumėte lėktuvu virš lietaus, galėtumėte pamatyti visą apskritimą. Kiekviena vaivorykštė turi 7 spalvas: raudona, oranžinė, geltona, žalia, mėlyna, indigo (tamsiai mėlyna) ir violetinė. Angliškoje frazėje "Richard Of York Gave Battle In Vain" kiekvieno žodžio pirma raidė atitinka spalvos pavadinimą!
2. 2. Kartais danguje galima pamatyti dvigubą vaivorykštę! Jei jums labai pasisekė, galite pamatyti net dvi vaivorykštes vienu metu! Antroji vaivorykštė visada būna blankesnė ir jos spalvos yra atvirkščia tvarka - violetinė išorėje, raudona viduje. Taip atsitinka, kai šviesa lietaus lašuose atsispindi du kartus. Tarp dviejų vaivorykščių dažnai būna tamsesnis ruožas, vadinamas "Aleksandro juosta" - jis atrodo tamsesnis, nes tarp vaivorykščių šviesa yra mažiau išsisklaidžiusi.
3. 3. Žaibas yra penkis kartus karštesnis už Saulės paviršių! Žaibo temperatūra gali siekti net 30 000 laipsnių Celsijaus - tai penkis kartus karščiau nei Saulės paviršius! Per vieną sekundę žaibas įkaitina orą iki tokios temperatūros, o oras taip greitai plečiasi, kad sukelia garsinį smūgį - griaustinį. Žaibas visada ieško trumpiausio kelio į žemę, todėl dažnai trenkia į aukščiausius objektus: medžius, pastatus ar kalnus. Per dieną visame pasaulyje įvyksta apie 8 milijonai žaibo smūgių!
4. 4. Griaustinis - tai ne dievai pyksta, o oras sprogsta! Kai žaibas trenkia, jis taip greitai įkaitina orą, kad oras sprogsta kaip balionas. Tas sprogimas ir yra griaustinis. Kadangi šviesa sklinda daug greičiau nei garsas, mes pirmiausia pamatome žaibą, o tik po kelių sekundžių išgirstame griaustinį. Jei suskaičiuojate sekundes tarp žaibo ir griaustinio ir padalinate iš 3 - gausite apytikslį atstumą kilometrais iki vietos, kur trenkė žaibas!
5. 5. Tornadai sukasi greičiau nei automobiliai lenktyninėje trasoje Tornadas yra galingas, besisukantis oro stulpas, kuris siekia nuo debesies iki žemės. Vėjo greitis tornado viduje gali siekti net 400-500 km/val! Tornadai dažniausiai susidaro JAV, zonoje, vadinamoje "Tornadų alėja", kur susitinka šiltas oras iš Meksikos įlankos ir šaltas oras iš Kanados. Didžiausias tornadas buvo net 4 kilometrų pločio! Laimei, Lietuvoje stiprūs tornadai yra labai reti.
6. 6. Kruša - ledo kamuoliukai iš dangaus! Kruša susidaro, kai lietaus lašai audros debesyje yra keliami aukštyn ir žemyn stiprių vėjo srovių. Kaskart pakilus į viršų, ant lašo prišąla naujas ledo sluoksnis, kol jis tampa per sunkus ir nukrenta ant žemės. Didžiausias kada nors užfiksuotas krušos ledo gabalas svėrė beveik 1 kilogramą! Jis nukrito Bangladeše 1986 metais. Vidutiniškai kruša būna žirnio dydžio, bet kartais gali būti ir teniso kamuoliuko dydžio!
7. 7. Poliarinė pašvaistė - kosmoso dalelės, šokančios danguje Poliarinė pašvaistė (Aurora Borealis šiaurėje ir Aurora Australis pietuose) atsiranda, kai nuo Saulės atskrieja įelektrintos dalelės (saulės vėjas) ir susiduria su Žemės atmosfera. Skirtingos dujos suteikia skirtingas spalvas: deguonis - žalią ir raudoną, azotas - mėlyną ir violetinę. Geriausiai ją galima pamatyti prie ašigalių, bet kartais stiprias pašvaites mato net ir Lietuvoje!
8. 8. Vėjo greitis uragano centre gali siekti 250 km/val Uraganai (dar vadinami taifūnais ar ciklonais, priklausomai nuo regiono) yra milžiniškos, besisukančios audros virš vandenyno. Jų akis (centras) yra rami, bet aplink ją siaučia didžiausi vėjai. Vienas uraganas gali išmesti tiek energijos, kiek 10 000 atominių bombų! Uraganai dažniausiai kyla virš šiltų vandenynų ir keliauja link krantų. Didžiausias jų pavojus - ne tik vėjas, bet ir milžiniškos bangos bei potvyniai.
9. 9. Kodėl dangus yra mėlynas? O saulėlydis - raudonas? Dangaus mėlyna spalva atsiranda dėl to, kad saulės šviesa, eidama per atmosferą, išsisklaido. Mėlyna šviesa išsisklaido labiausiai, todėl mes matome mėlyną dangų. O saulėlydžio metu, kai Saulė yra žemiau, jos šviesa turi pereiti per storesnį atmosferos sluoksnį. Mėlyna šviesa būna jau išsisklaidžiusi, o raudona ir oranžinė pasiekia mūsų akis - todėl dangus nusidažo šiltomis spalvomis. Tas pats paaiškina, kodėl vandenynas atrodo mėlynas - vanduo sugeria raudoną šviesą, o mėlyną atspindi!
10. 10. Smėlio audros gali nukeliauti per visą vandenyną! Smėlio audros (dar vadinamos dulkių audromis) kyla dykumose, kai stiprūs vėjai pakelia į orą milijonus tonų smėlio ir dulkių. Tačiau įdomiausia tai, kad šios dulkės gali nukeliauti tūkstančius kilometrų! Smėlis iš Sacharos dykumos Afrikoje dažnai nukeliauja per Atlantą iki pat Amazonės džiunglių Pietų Amerikoje. Šiose dulkėse yra maistingųjų medžiagų, kurios tręšia Amazonės dirvožemį. Gamta viską apgalvojo!

Gamtos reiškiniai primena mums, kokia galinga ir nuostabi yra mūsų planeta. Kai kitą kartą pamatysite vaivorykštę ar išgirsite griaustinį, prisiminkite - tai ne magija, o mokslas! Bet jis toks pat nuostabus kaip ir magija.