Kaip atsiranda žemės drebėjimas?

Ar kada nors jautėte, kai žemė po kojomis ima šiek tiek virpėti? Arba kai visi daiktai aplink jus pradeda judėti, nors niekas jų neliečia? Jeigu taip, jūs galbūt patyrėte žemės drebėjimą! Bet kaipgi atsiranda šis galingas gamtos reiškinys? Šiame įraše paprastai ir suprantamai paaiškinsime visą žemės drebėjimų mokslą!

Mūsų Žemė – milžiniška dėlionė

Įsivaizduokite, kad mūsų Žemės rutulys nėra vientisas. Jo paviršius yra tarsi didelė dėlionė, sudaryta iš milžiniškų gabalų, kuriuos mokslininkai vadina tektoninėmis plokštėmis. Ant šių plokščių stovi mūsų namai, kalnai, miškai ir netgi vandenynai!

Šios plokštės nuolatos juda. Jos plūduriuoja ant karšto, pusiau skysto Žemės mantijos sluoksnio. Mes šio judėjimo paprastai nejaučiame, nes plokštės per metus pajuda vos kelis centimetrus – maždaug tiek, kiek per metus užauga jūsų nagai!

Kai plokštės susiduria: spragtelėjimas!

Nors plokštės juda labai lėtai, kartais jų kraštai užsikabina vienas už kito ir įstringa. Tačiau pačios plokštės nenustoja judėti! Jos toliau stumia viena kitą, o stringančioje vietoje kaupiasi didžiulė įtampa ir energija – panašiai kaip stipriai suspaudžiant metalinę spyruoklę.

Įtampa vis auga ir auga, kol vieną akimirką plokštės neatlaiko ir staiga pasislenka! Visa sukaupta energija akimirksniu išsilaisvina ir sklinda per Žemės gelmes galingomis bangomis (seisminėmis bangomis). Kai šios bangos pasiekia Žemės paviršių, mes pajuntame virpėjimą, dundesį ir purtymą. Štai taip ir gimsta žemės drebėjimas!

Kodėl vieni žemės drebėjimai yra stipresni už kitus?

Žemės drebėjimo stiprumas (vadinamas magnitude) priklauso nuo to, kiek įtampos buvo sukaupta ir kaip stipriai plokštės pasislinko.

• Silpni drebėjimai įvyksta nuolatos – jų pasaulyje per dieną nutinka tūkstančiai, tačiau jie tokie švelnūs, kad juos užfiksuoja tik specialūs prietaisai – seismografai.
• Stiprūs drebėjimai gali sukelti didžiulį pavojų: jų metu skilinėja keliai, griūva pastatai ir tiltai, pasikeičia upių vagos.

Žemės drebėjimai Lietuvoje ir saugumas

Laimei, Lietuva yra labai saugioje vietoje – toli nuo tektoninių plokščių sandūrų kraštų. Dėl šios priežasties stiprių žemės drebėjimų pas mus nebūna. Tačiau keliaujant po kitas šalis naudinga žinoti pagrindines saugumo taisykles:

• Jeigu esate pastate: Pasislėpkite po tvirtu stalu arba lova, saugokite galvą rankomis ir laikykitės, kol virpėjimas liausis. Svarbiausia – bėgti ne prie lifto, o laukti ramioje vietoje.
• Jeigu esate lauke: Atsitraukite kuo toliau nuo pastatų, medžių, elektros stulpų ir laidų, kad ant jūsų niekas neužgriūtų.

Žemės drebėjimai yra galinga gamtos jėga, kuri primena mums, kad mūsų planeta yra gyva, judanti ir nuolat kintanti!