Ugnikalnio sandara: 10 įdomių faktų apie ugnikalnius vaikams

Ar kada nors matėte ugnikalnio nuotrauką ar filmuką ir susimąstėte: kas ten vyksta viduje? Iš kur atsiranda ta ugninga lava? Kodėl ugnikalniai sprogsta? Šiandien iš arti pažvelgsime į ugnikalnio sandarą – nuo paties dugno iki dūmų debesies viršūnėje! Supratę, kaip sudarytas ugnikalnis, galėsite geriau suprasti vieną įspūdingiausių gamtos reiškinių Žemėje.

1. 1. Magmos židinys – ugnikalnio „širdis", esanti giliai po žeme Giliai po žeme, kartais net 100 kilometrų gylyje, yra milžiniška ertmė, pripildyta išsilydžiusių uolienų – magmos. Ši vieta vadinama magmos židiniu. Magma yra neįtikėtinai karšta – jos temperatūra siekia nuo 700 iki 1300 laipsnių Celsijaus! Įsivaizduokite – tai karščiau nei pica orkaitėje, pakartota 5 kartus! Magmos židinyje nuolat kunkuliuoja išsilydžiusios uolienos, dujos ir mineralai, laukdami progos iškilti į paviršių.
2. 2. Kaminas (stemple) – pagrindinis vamzdis, kuriuo magma kyla aukštyn Nuo magmos židinio iki pat ugnikalnio viršūnės driekiasi ilgas vertikalus kanalas – jis vadinamas kaminu arba stemple. Kai po žeme susikaupia per daug dujų ir slėgio, magma ima kilti šiuo vamzdžiu aukštyn, tarsi limonadas butelyje, kurį stipriai papurtėte! Kaminas gali būti nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų ilgio. Kuo platesnis kaminas, tuo ramesnis būna išsiveržimas.
3. 3. Krateris – „dubenėlis" ugnikalnio viršūnėje Ugnikalnio viršūnėje esanti įduba vadinama krateriu. Tai tarsi didžiulis dubuo ar piltuvėlis, pro kurį lava, pelenai ir dujos išsiveržia į išorę. Kai kurie krateriai yra tik keliolikos metrų skersmens, o kiti – net kelių kilometrų pločio! Po ypač stipraus išsiveržimo krateris gali įgriūti ir susidaryti milžiniška įduba, vadinama kaldera. Vienas garsiausių tokių pavyzdžių – Kreiterio ežeras JAV, kuris yra užlietas vandeniu ugnikalnio kalderoje!
4. 4. Šoniniai kaminai – atsarginiai išėjimai lavai Dauguma ugnikalnių turi ne vieną, o kelis išėjimus! Be pagrindinio kraterio viršūnėje, ugnikalnio šonuose dažnai yra mažesnių angų – šoninių kaminų. Jie veikia kaip atsarginiai vožtuvai: jei pagrindinis kaminas užsikemša, lava gali prasiveržti pro šoną. Būtent todėl kartais matote nuotraukose, kaip lava teka ne tik iš ugnikalnio viršūnės, bet ir iš jo šonų!
5. 5. Lava – magma, pasiekusi Žemės paviršių Ar žinote, kuo skiriasi magma nuo lavos? Tai tas pats skystis, tik skirtingose vietose! Kol išsilydžiusi uoliena yra po žeme – ji vadinama magma. Kai tik ji išsiveržia į paviršių – ji tampa lava. Lava gali būti skirtingo tirštumo: skysta lava (kaip Havajuose) teka greitai ir toli, o tiršta lava (kaip Italijoje) teka lėtai ir sukuria statesnius ugnikalnio šlaitus. Įdomu tai, kad lava gali šviesti ryškiai oranžine ar net geltona spalva dėl savo aukštos temperatūros!
6. 6. Pelenų debesis – pavojingiausia išsiveržimo dalis Kai ugnikalnis sprogsta, į orą išmetami ne tik lavos fontanai, bet ir milžiniškas pelenų debesis. Šie pelenai nėra kaip židinio pelenai – tai smulkios, aštrios uolienų ir stiklo dalelės. Pelenų debesis gali pakilti net iki 40 kilometrų aukščio – tai aukščiau nei skrenda lėktuvai! Pelenai gali nukeliauti tūkstančius kilometrų ir paveikti orą visame pasaulyje. 2010 metais Islandijos ugnikalnio Eyjafjallajökull pelenų debesis sustabdė skrydžius visoje Europoje!
7. 7. Vulkaninės dujos – nematomas, bet labai karštas pavojus Iš ugnikalnio kartu su lava ir pelenais veržiasi įvairios dujos: vandens garai, anglies dioksidas, sieros dioksidas. Šios dujos yra neįtikėtinai karštos – jų temperatūra gali siekti 800 laipsnių Celsijaus! Jos gali būti mirtinai pavojingos, nes yra nematomos ir gali labai greitai nusileisti ugnikalnio šlaitais. Vulkaninės dujos taip pat gali sukelti rūgštųjį lietų, kuris kenkia augalams ir gyvūnams.
8. 8. Uolienų sluoksniai – ugnikalnio „metraštis" Kiekvieną kartą, kai ugnikalnis išsiveržia, lava atvėsta ir sukietėja, sudarydama naują uolienų sluoksnį. Per tūkstančius metų šie sluoksniai kaupiasi vienas ant kito ir ugnikalnis auga vis aukštyn! Mokslininkai, tyrinėdami šiuos sluoksnius, gali „skaityti" ugnikalnio istoriją – panašiai kaip jūs skaitote knygą. Kiekvienas sluoksnis pasakoja apie vieną išsiveržimą, o jų storis rodo, koks stiprus buvo išsiveržimas.
9. 9. Yra trijų tipų ugnikalniai: aktyvūs, snaudžiantys ir užgesę Ne visi ugnikalniai yra vienodi! Aktyvūs ugnikalniai išsiveržia reguliariai arba neseniai išsiveržė (pavyzdžiui, Kilauea Havajuose arba Etna Sicilijoje). Snaudžiantys ugnikalniai ilgą laiką nebuvo išsiveržę, bet vis dar gali „pabusti" (pavyzdžiui, Vezuvijus Italijoje, kuris sunaikino Pompėjos miestą 79 m.). Užgesę ugnikalniai jau niekada neišsiverš – jų magmos židinys visiškai atvėso. Lietuvoje nėra veikiančių ugnikalnių, bet yra senovinių užgesusių, pavyzdžiui, piliakalniai!
10. 10. Ugnikalniai ne tik griauna – jie ir kuria! Nors ugnikalniai gali būti pavojingi, jie taip pat daro daug gero mūsų planetai. Vulkaniniai pelenai yra puiki trąša dirvožemiui, todėl aplink ugnikalnius žemė yra nepaprastai derlinga. Havajų salos iš viso atsirado dėl povandeninių ugnikalnių išsiveržimų! Be to, ugnikalniai sukuria naujas uolienas, mineralus ir netgi deimantus! O karštosios versmės, šildomos požeminės magmos, yra puikus atsinaujinančios energijos šaltinis.

Ugnikalniai yra tarsi Žemės „apsauginiai vožtuvai", leidžiantys mūsų planetai išleisti šilumą ir dujas iš savo gelmių. Nors jie kartais gąsdina, jie yra svarbi mūsų planetos gyvavimo dalis. Dabar, kai žinote, kaip sudarytas ugnikalnis, galite įsivaizduoti visą tą milžinišką jėgą, slypinčią po žeme!