10 įdomių faktų apie actekus vaikams

Actekai - paskutinė didžioji senovės Amerikos civilizacija, kurią ispanai rado XVI amžiuje. Jie pastatė vieną didžiausių to meto pasaulio miestų, sukūrė unikalią žemdirbystės sistemą ant vandens ir paliko mums... šokoladą! Šiame įraše dalinamės 10 įdomių faktų apie actekus vaikams.

1. 1. Tenočtitlanas - miestas ant ežero Actekų sostinė Tenočtitlanas buvo pastatytas ant salos ežero viduryje! Miestas buvo sujungtas su krantu akmeniniais tiltais, o gyventojai plaukiojo kanojomis gatvėmis-kanalais. Savo aukščiausiame taške mieste gyveno daugiau nei 200 000 žmonių - daugiau nei bet kuriame to meto Europos mieste (Londone tuo metu gyveno apie 50 000). Ispanų konkistadorai, pamatę Tenočtitlaną, buvo priblokšti jo grožio ir dydžio. Deja, 1521 metais miestą sugriovė ispanai, o ant jo griuvėsių pastatė dabartinį Meksiko miestą.
2. 2. Actekai buvo pirmieji, kurie supažindino europiečius su šokoladu! Actekams kakava buvo šventas augalas. Jie gamino gėrimą "xocolatl" - maltas kakavos pupeles su vandeniu, čili pipirais ir vanile. Skirtingai nei mūsų šokoladas, šis gėrimas buvo kartus ir aštrus, o ne saldus! Kakavos pupelės buvo tokios vertingos, kad actekai jas naudojo... kaip pinigus! Už 10 pupelių galėjai nusipirkti triušį, o už 100 - gerą audinio gabalą. Imperatorius Montesuma gerdavo iki 50 puodelių xocolatl per dieną!
3. 3. Actekų kalendorius buvo vienas tiksliausių pasaulyje Actekai, kaip ir majai, turėjo labai tikslų kalendorių. Jie naudojo du kalendorius vienu metu: Xiuhpohualli - 365 dienų saulės kalendorių (kaip mūsų) ir Tonalpohualli - 260 dienų ritualinį kalendorių. Kiekviena diena turėjo savo pavadinimą ir reikšmę. Garsiausia actekų kalendoriaus akmeninė versija (neteisingai vadinama "Saulės akmeniu") sveria net 24 tonas ir yra vienas žymiausių Meksikos simbolių. Ir ne - tai nėra majų kalendorius, kaip dažnai klaidingai manoma!
4. 4. Plaukiojantys sodai - actekų išradingumas Actekai sukūrė unikalią žemdirbystės sistemą, vadinamą "chinampas" - plaukiojančius sodus. Tai buvo dirbtinės salelės ežere, padarytos iš nendrių, dumblo ir purvo. Jos buvo nepaprastai derlingos ir per metus duodavo net kelis derlius! Chinampas vis dar galima pamatyti Meksike (Sočimilko rajone) ir jos tebenaudojamos daržovėms auginti. Tai buvo toks efektyvus žemės ūkio būdas, kad actekai galėjo išmaitinti šimtus tūkstančių žmonių.
5. 5. Actekai turėjo privalomas mokyklas visiems vaikams Kai Europoje mokykla buvo prieinama tik turtingiesiems, actekai turėjo privalomą švietimą visiems vaikams - tiek berniukams, tiek mergaitėms! Tiesa, berniukų ir mergaičių mokyklos buvo atskiros. Vaikai mokėsi istorijos, religijos, muzikos, karybos (berniukai) ar namų ruošos menų (mergaitės). Tai buvo viena pažangiausių švietimo sistemų to meto pasaulyje.
6. 6. Actekų imperatorius Montesuma turėjo zoologijos sodą! Imperatorius Montesuma II turėjo milžinišką zoologijos sodą su gyvūnais iš visos imperijos: jaguarais, papūgomis, gyvatėmis ir net žmonėmis (nykštukais ir albinosais). Šimtai žmonių dirbo, kad prižiūrėtų šiuos gyvūnus. Sode taip pat buvo botanikos sodas su augalais iš įvairių klimato zonų. Tai buvo viena pirmųjų zoologijos ir botanikos sodų istorijoje! Ispanų konkistadoras Bernalis Diasas rašė, kad "niekada nebuvau matęs nieko panašaus".
7. 7. Actekai sukūrė savo rašto sistemą - bet ji nebuvo tokia sudėtinga kaip majų Skirtingai nei majų hieroglifai, actekų raštas buvo paprastesnis - jie naudojo piktogramas (paveiksliukus, vaizduojančius žodžius ar idėjas) ir ideogramas (simbolius, reiškiančius sąvokas). Kai kurie simboliai rodė skiemenis. Nors actekų raštas nebuvo toks sudėtingas kaip majų, jis puikiai tiko informacijai perduoti - mokesčių įrašų, istorijos kronikų ir prekybos dokumentų vedimui.
8. 8. Actekų kariai - erelių ir jaguarų ordinai Actekų visuomenėje kariai buvo labai gerbiami. Geriausi iš jų tapdavo "Erelio kariais" arba "Jaguaro kariais" - jie dėvėjo specialius kostiumus, primenančius erelį ar jaguarą. Kuo daugiau priešų karys paimdavo į nelaisvę (ne nužudydavo, o paimdavo gyvus!), tuo aukščiau jis kildavo karinėje hierarchijoje. Aukščiausias apdovanojimas buvo "Kuakuhpili" (erelio lordo) titulas. Šie kariai buvo laikomi beveik pusdieviais.
9. 9. Actekai tikėjo, kad pasaulis buvo sukurtas ir sunaikintas kelis kartus Actekų mitologijoje pasaulis buvo sukurtas ir sunaikintas jau keturis kartus, o mes dabar gyvename penktajame pasaulyje! Pirmasis pasaulis buvo sunaikintas jaguarų, antrasis - vėjo, trečiasis - ugnies, ketvirtasis - vandens. Penktasis pasaulis turėjo būti sunaikintas žemės drebėjimo. Dėl šio tikėjimo actekai nuolat aukojo dievams, kad atidėtų pasaulio pabaigą. Laimei, mokslininkai dabar žino, kad žemės drebėjimai yra išskirtinai geologinis reiškinys.
10. 10. Actekai paliko mums daug meksikietiškų žodžių Ar žinojote, kad daug žodžių, kuriuos šiandien naudojame, yra actekų kilmės? Žodis "tomatas" kilęs iš actekų "tomatl", "šokoladas" - iš "xocolatl", "avokadas" - iš "ahuacatl". Netgi Meksikos sostinės pavadinimas "Meksikas" kilęs iš actekų žodžio "Mešika", kaip jie patys save vadino. Actekų kalba (Nahuatl) tebėra gyva - ja tebekalba apie 1,5 milijono žmonių Meksikoje!

Actekų civilizacija buvo viena įspūdingiausių pasaulio istorijoje. Nors ispanai sunaikino jų miestus, jų palikimas gyvas mūsų kalboje, maiste ir kultūroje!