Kodel keiciasi metu laikai vaikams

Ar kada nors susimastete, kodel pavasari pražysta geles, vasara galima maudytis ežere, rudeni krenta lapai, o ziema sninga? Atsakymas slypi... musu planetos palinkime! Siame irase dalinames 10 faktu apie tai, kodel keiciasi metu laikai vaikams. Po sio iraso niekada nebeklausite "tai kada gi pagaliau bus vasara?"

1. 1. Zeme yra pasvirusi - ir tai yra metu laiku priezastis! Zeme sukasi aplink Saule ne staciu, o pasvirusiu kampu - maždaug 23,5 laipsniu. Sitas pakrypimas yra pagrindine priezastis, kodel mes turime metu laikus! Kai viena Zemes puse (pusrutulis) yra palinkusi link Saules, ten buna vasara, nes Saules spinduliai krenta stačiau ir sildo stipriau. Kai ta pati puse atsisuka nuo Saules - ateina ziema, nes spinduliai krenta nuolankiai ir sildo silpniau. Jei Zeme nebutu pasvirusi - metu laiku visai nebutu!
2. 2. Kai Lietuvoje vasara, Australijoje - ziema! Tai vienas idomiausiu dalyku apie metu laikus. Kadangi Siaures ir Pietu pusrutuliai yra pasvirę i skirtingas puses, kai mes, Lietuvoje, dziaugiames vasara (birzeli-rugpjuti), Australijoje ir Pietu Amerikoje tuo metu yra žiema! O kai mes kepame blynus per Kaledas, australai kepa keptuveje kiausiniene... paplūdimyje! Australijoje Kalėdos švenciamos su maudynemis vandenyne.
3. 3. Yra keturios ypatingos astronomines dienos Metuose yra keturios specialios dienos, susijusios su metu laikais: pavasario lygiadienis (kovo 20-21 d.), vasaros saulegrįža (birzelio 20-21 d.), rudens lygiadienis (rugsėjo 22-23 d.) ir žiemos saulegrįža (gruodzio 21-22 d.). Per lygiadieni diena ir naktis yra vienodo ilgumo visame pasaulyje. Per saulegriza buna ilgiausia diena (vasara) arba ilgiausia naktis (žiema). Lietuvoje per Jonines (vasaros saulegriza) diena trunka net 17 valandu!
4. 4. Kuo aukščiau Saule danguje - tuo šilčiau! Ar pastebejote, kad vasara Saule danguje pakyla daug aukščiau nei žiema? Kai Saule yra aukstai, jos spinduliai krenta statmenai i zeme, todėl sildo stipriau. Ziema Saule yra zemai, spinduliai krenta nuožulniai ir "slysta" pavirsiumi, todėl silpnai sildo. Tai tas pats principas, kaip su svieslampiu: jei svieslampis sviecia tiesiai is virsaus, šilčiau, nei jei sviecia is sono. Paprasta, ar ne?
5. 5. Prie pusiaujo metu laiku nera! Salyse, esanciose ties pusiauju (pvz., Kenijoje, Ekvadore, Indonezijoje), metu laiku beveik nera. Ten visa laika silta - temperatura apie 25-30 laipsniu Celsijaus. Vietoj keturiu metu laiku, jie turi tik du sezonus: lietaus sezona ir sausaji sezona. Taip yra todel, kad ties pusiauju Saules spinduliai visada krenta beveik statmenai, nepriklausomai nuo Zemes pasvirimo.
6. 6. Poliarinese srityse ziema trunka net 6 menesius! Šiaurės ir Pietų ašigaliuose metu laikai yra visiskai kitokie nei pas mus. Ten yra tik du sezonai: poliarine diena (kai Saule nenusileidžia net nakti - trunka apie 6 menesius) ir poliarine naktis (kai Saule nepakyla - trunka irgi apie 6 menesius). Ar isivaizduojate 6 menesius be tamsos? Arba 6 menesius be dienos šviesos? Gyvunai, gyvenantys tokiose vietose, yra puikiai prie to prisitaikę.
7. 7. Gyvunai ir augalai "zino", kada keisis metu laikas! Augalai ir gyvunai neturi kalendoriu, bet jie puikiai "zino", koks metu laikas! Jie orientuojasi pagal dienos ilguma (kiek valandu šviecia Saule), o ne pagal temperatura. Pavasari, kai dienos ilgeja, pauksciai pradecia čiulbėti, medziai krauna pumpurus, o meskos atsibunda is žiemos miego. Rudeni, kai dienos trumpėja, pauksciai isskrenda i siltus krastus, o medziai meta lapus. Siuos pokycius valdo specialus "vidinis laikrodis".
8. 8. Del Zemes pasvirimo kinta ne tik temperatura, bet ir dienos ilgumas Vasara dienos yra ilgos, o naktys trumpos. Ziema - atvirksciai. Bet labiausiai si skirtuma jaučia salys, esancios toli nuo pusiaujo. Pavyzdžiui, Suomijoje ar Svedijoje vasara saule gali svieti beveik 20 valandu per para, o ziema - tik 4-5 valandas! Lietuvoje ilgiausia diena (birzeli) trunka apie 17 valandu, o trumpiausia (gruodi) - tik apie 7 valandas.
9. 9. Saules spinduliai, krisdami kuo statesniu kampu, nukeliauja trumpesni kelia per atmosfera Tai dar viena priezastis, kodel vasara silciau. Vasara, kai Saule yra aukstai, jos spinduliai turi pereiti trumpesni atstuma per Zemes atmosfera, todel maziau energijos prarandama. Ziema, kai Saule zemai, spinduliai eina per storesni atmosferos sluoksni - ilgiau keliauja, daugiau energijos isbarsto ir stipriau atvėsta. Štai kodel ziema Saule "šviecia, bet nesildo".
10. 10. Metu laikai skirtingose planetose - visai kitokie! Ar zinojote, kad kitose planetose metu laikai yra visai kitokie nei Zemeje? Pavyzdziui, Uranas yra pasvires net 98 laipsniu kampu - jis beveik "guli ant sono". Del to ten vienas metu laikas trunka net 21 metus! O Merkurijus beveik neturi pasvirimo, todėl ten metu laiku beveik nera. Marsas yra panasaus pasvirimo kaip Zeme (25 laipsniai), todel ten irgi yra metu laikai - tik jie trunka dvigubai ilgiau, nes Marso metai trunka 687 Žemes dienas.

Metu laiku kaita yra vienas nuostabiausiu gamtos reiškiniu! Ji atsakinga uz pauksciu migracija, gėliu žydejima, gyvunu žiemos miega ir dar daugybe stebuklu. Kita karta, kai ziema lauksite vasaros, prisiminkite: tai Zeme pasisuko nuo Saules, o ne Saule nusprende jus pajuokauti!