Kodėl keičiasi metų laikai vaikams

Ar kada nors susimąstėte, kodėl pavasarį pražysta gėlės, vasarą galima maudytis ežere, rudenį krenta lapai, o žiemą sninga? Atsakymas slypi... mūsų planetos palinkime! Šiame įraše dalinamės 10 faktų apie tai, kodėl keičiasi metų laikai vaikams. Po šio įrašo niekada nebeklausite "tai kada gi pagaliau bus vasara?"

1. 1. Žemė yra pasvirusi - ir tai yra metų laikų priežastis! Žemė sukasi aplink Saulę ne stačiu, o pasvirusiu kampu - maždaug 23,5 laipsnio. Šitas pakrypimas yra pagrindinė priežastis, kodėl mes turime metų laikus! Kai viena Žemės pusė (pusrutulis) yra palinkusi link Saulės, ten būna vasara, nes Saulės spinduliai krenta stačiau ir šildo stipriau. Kai ta pati pusė atsisuka nuo Saulės - ateina žiema, nes spinduliai krenta nuožulniai ir šildo silpniau. Jei Žemė nebūtų pasvirusi - metų laikų visai nebūtų!
2. 2. Kai Lietuvoje vasara, Australijoje - žiema! Tai vienas įdomiausių dalykų apie metų laikus. Kadangi Šiaurės ir Pietų pusrutuliai yra pasvirę į skirtingas puses, kai mes, Lietuvoje, džiaugiamės vasara (birželį-rugpjūtį), Australijoje ir Pietų Amerikoje tuo metu yra žiema! O kai mes kepame blynus per Kalėdas, australai kepa keptuvėje kiaušinienę... paplūdimyje! Australijoje Kalėdos švenčiamos su maudynėmis vandenyne.
3. 3. Yra keturios ypatingos astronominės dienos Metuose yra keturios specialios dienos, susijusios su metų laikais: pavasario lygiadienis (kovo 20-21 d.), vasaros saulėgrįža (birželio 20-21 d.), rudens lygiadienis (rugsėjo 22-23 d.) ir žiemos saulėgrįža (gruodžio 21-22 d.). Per lygiadienį diena ir naktis yra vienodo ilgumo visame pasaulyje. Per saulėgrįžą būna ilgiausia diena (vasarą) arba ilgiausia naktis (žiemą). Lietuvoje per Jonines (vasaros saulėgrįža) diena trunka net 17 valandų!
4. 4. Kuo aukščiau Saulė danguje - tuo šilčiau! Ar pastebėjote, kad vasarą Saulė danguje pakyla daug aukščiau nei žiemą? Kai Saulė yra aukštai, jos spinduliai krenta statmenai į žemę, todėl šildo stipriau. Žiemą Saulė yra žemai, spinduliai krenta nuožulniai ir "slysta" paviršiumi, todėl silpnai šildo. Tai tas pats principas, kaip su šviestuvu: jei šviestuvas šviečia tiesiai iš viršaus, šilčiau, nei jei šviečia iš šono. Paprasta, ar ne?
5. 5. Prie pusiaujo metų laikų nėra! Šalyse, esančiose ties pusiauju (pvz., Kenijoje, Ekvadore, Indonezijoje), metų laikų beveik nėra. Ten visą laiką šilta - temperatūra apie 25-30 laipsnių Celsijaus. Vietoj keturių metų laikų, jie turi tik du sezonus: lietaus sezoną ir sausąjį sezoną. Taip yra todėl, kad ties pusiauju Saulės spinduliai visada krenta beveik statmenai, nepriklausomai nuo Žemės pasvirimo.
6. 6. Poliarinėse srityse žiema trunka net 6 mėnesius! Šiaurės ir Pietų ašigaliuose metų laikai yra visiškai kitokie nei pas mus. Ten yra tik du sezonai: poliarinė diena (kai Saulė nenusileidžia net naktį - trunka apie 6 mėnesius) ir poliarinė naktis (kai Saulė nepakyla - trunka irgi apie 6 mėnesius). Ar įsivaizduojate 6 mėnesius be tamsos? Arba 6 mėnesius be dienos šviesos? Gyvūnai, gyvenantys tokiose vietose, yra puikiai prie to prisitaikę.
7. 7. Gyvūnai ir augalai "žino", kada keisis metų laikas! Augalai ir gyvūnai neturi kalendorių, bet jie puikiai "žino", koks metų laikas! Jie orientuojasi pagal dienos ilgumą (kiek valandų šviečia Saulė), o ne pagal temperatūrą. Pavasarį, kai dienos ilgėja, paukščiai pradeda čiulbėti, medžiai krauna pumpurus, o meškos atsibunda iš žiemos miego. Rudenį, kai dienos trumpėja, paukščiai išskrenda į šiltus kraštus, o medžiai meta lapus. Šiuos pokyčius valdo specialus "vidinis laikrodis".
8. 8. Dėl Žemės pasvirimo kinta ne tik temperatūra, bet ir dienos ilgumas Vasarą dienos yra ilgos, o naktys trumpos. Žiemą - atvirkščiai. Bet labiausiai šį skirtumą jaučia šalys, esančios toli nuo pusiaujo. Pavyzdžiui, Suomijoje ar Švedijoje vasarą saulė gali šviesti beveik 20 valandų per parą, o žiemą - tik 4-5 valandas! Lietuvoje ilgiausia diena (birželį) trunka apie 17 valandų, o trumpiausia (gruodį) - tik apie 7 valandas.
9. 9. Saulės spinduliai, krisdami kuo statesniu kampu, nukeliauja trumpesnį kelią per atmosferą Tai dar viena priežastis, kodėl vasarą šilčiau. Vasarą, kai Saulė yra aukštai, jos spinduliai turi pereiti trumpesnį atstumą per Žemės atmosferą, todėl mažiau energijos prarandama. Žiemą, kai Saulė žemai, spinduliai eina per storesnį atmosferos sluoksnį - ilgiau keliauja, daugiau energijos išbarsto ir stipriau atvėsta. Štai kodėl žiemą Saulė "šviečia, bet nešildo".
10. 10. Metų laikai skirtingose planetose - visai kitokie! Ar žinojote, kad kitose planetose metų laikai yra visai kitokie nei Žemėje? Pavyzdžiui, Uranas yra pasviręs net 98 laipsnių kampu - jis beveik "guli ant šono". Dėl to ten vienas metų laikas trunka net 21 metus! O Merkurijus beveik neturi pasvirimo, todėl ten metų laikų beveik nėra. Marsas yra panašaus pasvirimo kaip Žemė (25 laipsniai), todėl ten irgi yra metų laikai - tik jie trunka dvigubai ilgiau, nes Marso metai trunka 687 Žemės dienas.

Metų laikų kaita yra vienas nuostabiausių gamtos reiškinių! Ji atsakinga už paukščių migraciją, gėlių žydėjimą, gyvūnų žiemos miegą ir dar daugybę stebuklų. Kitą kartą, kai žiemą lauksite vasaros, prisiminkite: tai Žemė pasisuko nuo Saulės, o ne Saulė nusprendė jus pajuokauti!