Laiko paslaptys: 10 įdomių faktų apie laiką vaikams

Ar kada nors susimąstėte, kas yra laikas? Kodėl dieną keičia naktis, o metų laikai sukasi ratu? Kaip žmonės išmoko matuoti laiką? Šiame įraše dalinamės 10 įdomių faktų apie laiką vaikams – nuo saulės laikrodžių iki laiko juostų!

1. 1. Para turi 24 valandas, o ne 23 ar 25 – ir tai susiję su Žemės sukimusi Žemė apsisuka aplink savo ašį per maždaug 24 valandas. Būtent todėl mes turime dieną ir naktį! Kai Žemės dalis, kurioje gyvename, yra atsukta į Saulę – šviečia diena. Kai ta pati dalis nusisuka nuo Saulės – ateina naktis. Įdomu tai, kad Žemės sukimasis po truputį lėtėja – maždaug 1,7 milisekundės per šimtmetį! Tai reiškia, kad prieš milijonus metų para buvo trumpesnė.
2. 2. Seniausi laikrodžiai buvo saulės laikrodžiai Prieš tūkstančius metų žmonės neturėjo nei telefonų, nei rankinių laikrodžių. Kaip jie žinojo, kiek valandų? Jie naudojo saulės laikrodžius! Tai buvo paprastas pagalys su įsmeigtu strypeliu. Strypelio šešėlis judėdavo pagal Saulės padėtį danguje ir rodydavo apytikrį laiką. Egiptiečiai saulės laikrodžius naudojo jau prieš 3500 metų!
3. 3. Yra ir vandens, ir smėlio laikrodžiai Be saulės laikrodžių, senovėje žmonės naudojo vandens laikrodžius – vanduo lėtai lašėdavo iš vieno indo į kitą, o pagal vandens lygį buvo galima nustatyti, kiek laiko praėjo. O štai smėlio laikrodžiai, kuriuos matome ir šiandien, buvo išrasti viduramžiais. Jie veikia labai paprastai – smėlis byra pro siaurą angą, o kai visas išbyra, praėjo tiksliai nustatytas laikas.
4. 4. Metai trunka 365 dienas ir 6 valandas – štai kodėl turime keliamuosius metus Žemė apskrieja aplink Saulę per 365 dienas ir maždaug 6 valandas. Kad tos papildomos 6 valandos neišmuštų kalendoriaus iš vėžių, kas ketverius metus pridedame vieną papildomą dieną – vasario 29-ąją. Tokie metai vadinami keliamaisiais. Jei neturėtume keliamųjų metų, po 100 metų Kalėdas švęstume ne žiemą, o rudenį!
5. 5. Pasaulis padalintas į 24 laiko juostas Ar žinojote, kad tuo pačiu metu, kai Lietuvoje žmonės pusryčiauja, Niujorke jie dar miega, o Tokijuje jau vakarieniauja? Tai todėl, kad Žemė yra padalinta į 24 laiko juostas. Kiekviena laiko juosta skiriasi viena valanda. Lietuva yra Rytų Europos laiko juostoje. Įdomiausia tai, kad yra šalių, kurios iš viso nenaudoja laiko juostų – pavyzdžiui, Kinija turi tik vieną laiko juostą, nors šalies plotas yra milžiniškas!
6. 6. Yra pasaulyje vieta, kur vienu metu būna trys skirtingos datos! Tai skamba neįtikėtinai, bet ties dienų keitimosi linija Ramiajame vandenyne, vienu metu gali būti net trys skirtingos datos! Įsivaizduokite, kad stovite ant šios linijos – vienoje pusėje dar šiandien, kitoje jau rytoj. O jei dar plaukiate valtimi tarp jų – galite būti tarp dviejų datų vienu metu!
7. 7. Romėniški skaičiai – senovinis būdas rašyti skaičius Kai kuriuose laikrodžiuose iki šiol naudojami romėniški skaitmenys: I (1), V (5), X (10), L (50), C (100), D (500), M (1000). Pavyzdžiui, 2024 metai rašomi kaip MMXXIV. Romėnai neturėjo nulio, todėl didelių skaičių rašymas buvo gana sudėtingas. Tačiau jų sistema puikiai tiko prekybai ir datų žymėjimui.
8. 8. Kalendorius, kurį naudojame šiandien, vadinasi Grigaliaus kalendorius Dauguma pasaulio šalių šiandien naudoja Grigaliaus kalendorių, pavadintą popiežiaus Grigaliaus XIII vardu. Jis buvo įvestas 1582 metais, kad ištaisytų senojo Julijaus kalendoriaus netikslumus. Įdomu tai, kad ne visos šalys iškart priėmė šį kalendorių – pavyzdžiui, Lietuva prie Grigaliaus kalendoriaus perėjo 1586 metais, o Rusija – tik 1918 metais!
9. 9. Yra kalendorių, kurie prasideda ne sausio 1-ąją Ne visos kultūros Naujuosius metus švenčia sausio 1-ąją! Kinų Naujieji metai prasideda tarp sausio 21 ir vasario 20 dienos, priklausomai nuo Mėnulio fazių. Islamiškasis kalendorius yra pagrįstas tik Mėnulio ciklais, todėl metai jame trunka 354 dienas. O žydų Naujieji metai (Roš Hašana) paprastai būna rugsėjo mėnesį!
10. 10. Laikas eina skirtingu greičiu priklausomai nuo to, kaip greitai judate Tai skamba kaip fantastika, bet tai mokslinis faktas! Kuo greičiau judate, tuo lėčiau jums eina laikas. Tai įrodė Albertas Einšteinas savo reliatyvumo teorijoje. Pavyzdžiui, astronautai, praleidę pusmetį kosminėje stotyje, yra maždaug 0,005 sekundės „jaunesni" nei žmonės Žemėje. Skirtumas labai mažas, bet jis egzistuoja!

Laikas yra viena didžiausių visatos paslapčių. Nors mes jį matuojame valandomis, minutėmis ir sekundėmis, pats laikas yra daug sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kuo daugiau apie jį sužinome, tuo įdomesnis jis tampa!