Laiko paslaptys: 10 idomiu faktu apie laika vaikams

Ar kada nors susimastete, kas yra laikas? Kodel diena keicia naktis, o metu laikai sukasi ratu? Kaip zmones ismoko matuoti laika? Siame irase dalinames 10 idomiu faktu apie laika vaikams - nuo saules laikrodziu iki laiko juostu!

1. 1. Para turi 24 valandas, o ne 23 ar 25 - ir tai susije su Zemes sukimusi Zeme apsisuka aplink savo asi per mazdaug 24 valandas. Butent todel mes turime diena ir nakti! Kai Zemes dalis, kurioje gyvename, yra atsukta i Saule - sviecia diena. Kai ta pati dalis nusisuka nuo Saules - ateina naktis. Idomu tai, kad Zemes sukimasis po truputi leteja - mazdaug 1,7 milisekundes per simtmeti! Tai reiskia, kad pries milijonus metu para buvo trumpesne.
2. 2. Seniausi laikrodziai buvo saules laikrodziai Pries tukstancius metu zmones neturejo nei telefonu, nei rankiniu laikrodziu. Kaip jie zinojo, kiek valandu? Jie naudojo saules laikrodzius! Tai buvo paprastas pagalys su ismeigtu strypeliu. Strypelio seselis judedavo pagal Saules padeti danguje ir rodydavo apytikri laika. Egiptieciai saules laikrodzius naudojo jau pries 3500 metu!
3. 3. Yra ir vandens, ir smelio laikrodziai Be saules laikrodziu, senoveje zmones naudojo vandens laikrodzius - vanduo letai lasedavo is vieno indo i kita, o pagal vandens lygi buvo galima nustatyti, kiek laiko praejo. O stai smelio laikrodziai, kuriuos matome ir siandien, buvo israsti viduramziais. Jie veikia labai paprastai - smelis byra pro siaura anga, o kai visas isbyra, praejo tiksliai nustatytas laikas.
4. 4. Metai trunka 365 dienas ir 6 valandas - stai kodel turime keliamuosius metus Zeme apskrieja aplink Saule per 365 dienas ir mazdaug 6 valandas. Kad tos papildomos 6 valandos neismustu kalendoriaus is veziu, kas ketverius metus pridedame viena papildoma diena - vasario 29-aja. Tokie metai vadinami keliamaisiais. Jei neturetume keliamuju metu, po 100 metu Kaledas svestume ne ziema, o rudeni!
5. 5. Pasaulis padalintas i 24 laiko juostas Ar zinojote, kad tuo paciu metu, kai Lietuvoje zmones pusryciauja, Niujorke jie dar miega, o Tokijuje jau vakarieniauja? Tai todel, kad Zeme yra padalinta i 24 laiko juostas. Kiekviena laiko juosta skiriasi viena valanda. Lietuva yra Rytu Europos laiko juostoje. Idomiausia tai, kad yra saliu, kurios is viso nenaudoja laiko juostu - pavyzdziui, Kinija turi tik viena laiko juosta, nors salies plotas yra milziniskas!
6. 6. Yra pasaulyje vieta, kur vienu metu buna trys skirtingos datos! Tai skamba neitiketinai, bet ties dienu keitimosi linija Ramiajame vandenyne, vienu metu gali buti net trys skirtingos datos! Isivaizduokite, kad stovite ant sios linijos - vienoje puseje dar siandien, kitoje jau rytoj. O jei dar plaukiate valtimi tarp ju - galite buti tarp dvieju datu vienu metu!
7. 7. Romeniski skaiciai - senovinis budas rasyti skaicius Kai kuriuose laikrodziuose iki siol naudojami romeniski skaitmenys: I (1), V (5), X (10), L (50), C (100), D (500), M (1000). Pavyzdziui, 2024 metai rasomi kaip MMXXIV. Romenai neturejo nulio, todel dideliu skaiciu rasymas buvo gana sudetingas. Taciau ju sistema puikiai tiko prekybai ir datu zymejimui.
8. 8. Kalendorius, kuri naudojame siandien, vadinasi Grigaliaus kalendorius Dauguma pasaulio saliu siandien naudoja Grigaliaus kalendoriu, pavadinta popieziaus Grigaliaus XIII vardu. Jis buvo ivestas 1582 metais, kad istaisytu senojo Julijaus kalendoriaus netikslumus. Idomu tai, kad ne visos salys iskart prieme si kalendoriu - pavyzdziui, Lietuva prie Grigaliaus kalendoriaus perejo 1586 metais, o Rusija - tik 1918 metais!
9. 9. Yra kalendoriu, kurie prasideda ne sausio 1-aja Ne visos kulturos Naujuosius metus svencia sausio 1-aja! Kinu Naujieji metai prasideda tarp sausio 21 ir vasario 20 dienos, priklausomai nuo Menulio faziu. Islamiskasis kalendorius yra pagristas tik Menulio ciklais, todel metai jame trunka 354 dienas. O zydu Naujieji metai (Ros Hasana) paprastai buna rugsejo menesi!
10. 10. Laikas eina skirtingu greiciu priklausomai nuo to, kaip greitai judate Tai skamba kaip fantastika, bet tai mokslinis faktas! Kuo greiciau judate, tuo leciau jums eina laikas. Tai irode Albertas Einteinas savo reliatyvumo teorijoje. Pavyzdziui, astronautai, praleide pusmeti kosmineje stotyje, yra mazdaug 0,005 sekundes "jaunesni" nei zmones Zemeje. Skirtumas labai mazas, bet jis egzistuoja!

Laikas yra viena didziausiu visatos paslapciu. Nors mes ji matuojame valandomis, minutemis ir sekundemis, pats laikas yra daug sudetingesnis, nei atrodo is pirmo zvilgsnio. Kuo daugiau apie ji suzinome, tuo idomesnis jis tampa!