10 lietuvių mitologinių būtybių vaikams

Lietuvių tautosaka - tai tikras lobynas, pilnas paslaptingų būtybių! Dar prieš krikščionybę mūsų protėviai tikėjo dievais ir dievybėmis, miškų ir vandenų dvasiomis, geromis ir piktomis būtybėmis. Šiame įraše dalinamės 10 lietuvių mitologinių būtybių, kurias turėtų žinoti kiekvienas vaikas. Pasiruoškite kelionei į paslaptingą lietuviškos mitologijos pasaulį!

1. 1. Aitvaras - turtų nešantis namų draugas Aitvaras yra viena žymiausių lietuvių mitologinių būtybių. Tai maža būtybė su ugnine uodega, kuri gali atnešti pinigų, grūdų ar kitų turtų į namus. Tačiau aitvaras nepadeda veltui - jis reikalauja maisto (kiaušinienės arba košės). Jei jį užpykdai, jis gali padegti namus! Kai kurie žmonės pasakodavo, kad aitvarai skraido naktimis, palikdami ugninį pėdsaką danguje.
2. 2. Laumė - miško ir vandens sergėtoja Laumės yra gražios moterys ilgais plaukais, gyvenančios miškuose, prie upių ar ežerų. Jos yra likimo lėmėjos - gali padėti geriems žmonėms ir nubausti piktuosius. Laumės ypač mėgsta vaikus. Pasak legendų, jos kartais pakeisdavo žmogiškuosius kūdikius savaisiais - laumiukais. Laumės taip pat garsėja audimu - jos audė pačius gražiausius audinius pasaulyje!
3. 3. Kaukas - namų dvasia pagalbininkė Kaukas yra maža, nepastebima būtybė, gyvenanti namuose. Jis panašus į nykštuką ar namų dvasią. Kaukas padeda šeimininkams - paslepia daiktus, saugo namus nuo gaisro, padeda gyvuliams būti sveikiems. Tačiau jis taip pat gali iškrėsti pokštus: sumaišyti drabužius, išversti miltus arba paslėpti įrankius. Kai kurie senoliai vis dar sako, kad jei namuose daiktai patys dingsta - tai kauko darbas!
4. 4. Babaušis - vaikų gąsdinimo būtybė Babaušis - tai tamsoje gyvenanti būtybė, kuria gąsdindavo neklusnius vaikus. Ji gyvena tamsiose vietose: rūsyje, pastogėje, už krosnies. Nors babaušio niekas niekada nėra matęs, visi apie jį girdėjo. Įdomu tai, kad beveik visose kultūrose egzistuoja panaši būtybė - rusai turi "babaj", lenkai - "bebok". Tai įrodo, kad būtybių istorijos keliavo per visą pasaulį!
5. 5. Girinis - miško dvasia ir gyvūnų globėjas Girinis (dar vadinamas miškinu) yra miško dvasia. Jis atrodo kaip aukštas, žmogaus formos sutvėrimas, apaugęs samanomis, lapais ir šakomis. Girinis saugo mišką, jo gyvūnus ir baudžia tuos, kurie darko gamtą. Jei žmogus pasiklysta miške - girinis gali jį išvesti arba... dar labiau suklaidinti, jei žmogus blogai elgėsi su gamta. Giriniui patinka ramybė, todėl jis nemėgsta triukšmautojų.
6. 6. Undinė - vandens deivė Undinės yra vandens deivės, gyvenančios ežeruose, upėse ir tvenkiniuose. Jos turi žuvies uodegą vietoj kojų ir nuostabiai gražius ilgus plaukus, kuriuos nuolat šukuoja. Undinės gali padėti žvejams sugauti daug žuvies arba... nutraukti tinklus ir nuversti valtis, jei su jomis elgiamasi nepagarbiai. Undinės yra vienos gražiausių, bet ir pavojingiausių mitologinių būtybių.
7. 7. Žaltys - sakralus gyvūnas ir namų sargas Lietuvių mitologijoje žaltys (gyvatė) yra ypatingas gyvūnas. Jis laikomas dievo sargo, globėjo simboliu. Kaimo sodybose laikyti žalčiai buvo laikomi namų sargais - jie gerdavo pieną iš lėkštelės ir saugodavo namus nuo piktųjų dvasių. Užmušti žaltį buvo laikoma didele nuodėme. Žalčio simbolis dažnai pasitaiko lietuvių liaudies mene - juostose, rankšluosčiuose, medžio drožiniuose.
8. 8. Ragana - ne visada pikta! Šiuolaikinėse pasakose raganos dažniausiai yra piktosios veikėjos. Tačiau lietuvių mitologijoje raganos (dar vadinamos žynėmis ar žiniuonėmis) buvo moterys, turinčios ypatingų žinių apie gamtą, augalus ir žmogaus kūną. Jos mokėjo gydyti ligas ir paruošti vaistus iš žolelių. Piktomis jos tapdavo tik tada, jei kas nors pakenkdavo joms ar jų artimiesiems.
9. 9. Velnias - ne vien tik blogis Lietuvių tautosakoje velnias užima ypatingą vietą. Skirtingai nei krikščioniškame požiūryje, lietuvių pasakose velnias dažnai būna ne tiek baisus, kiek juokingas ir lengvai pergudraujamas! Yra daug juokingų pasakų, kuriose paprastas kaimo žmogelis pergudrauja velnią ir priverčia jį dirbti sau. Velnias lietuviškose pasakose dažnai yra tarsi komiškas, o ne gąsdinantis, personažas.
10. 10. Perkūnas - galingiausias lietuvių dievas Nors dievai nėra mitologinės būtybės, Perkūnas yra toks svarbus, kad negalime jo nepaminėti! Perkūnas buvo aukščiausiasis lietuvių dievas, dangaus ir audros valdovas. Jis gyveno aukščiausiame danguje ir mėtė žaibus į piktąsias dvasias. Kai griaudžia perkūnija - tai Perkūnas veja velnius! Lietuviai tikėjo, kad Perkūnas su savo ugniniu vežimu važinėja debesimis. Beržynai, ąžuolynai ir aukštos kalvos buvo laikomi šventomis Perkūno vietomis.

Lietuvių mitologija yra neįtikėtinai turtinga ir spalvinga. Kiekviena būtybė turi savo istoriją, kuri buvo perduodama iš lūpų į lūpas šimtus metų. Šiame mitologijos pasaulyje slypi mūsų protėvių išmintis, jų pagarba gamtai ir supratimas apie pasaulio tvarką!