Kaip gyveno žmonės viduramžiais pradinukams

Viduramžiai - tai istorijos laikotarpis, kuris truko beveik 1000 metų (nuo V iki XV amžiaus). Kai galvojame apie viduramžius, dažnai įsivaizduojame riterius, pilis ir karalius. Bet ar žinojote, kad dauguma žmonių viduramžiais buvo paprasti valstiečiai, o jų gyvenimas buvo visai kitoks nei rodo filmuose? Šiame įraše dalinamės 10 faktų apie tai, kaip iš tikrųjų gyveno žmonės viduramžiais pradinukams.

1. 1. Dauguma žmonių buvo valstiečiai Net 9 iš 10 žmonių viduramžiais buvo valstiečiai. Jie gyveno mažuose kaimuose, dirbdavo žemę ir augindavo gyvulius. Valstiečiai priklausė bajorams (kilmingiesiems), kurie leisdavo jiems dirbti žemę mainais į dalį derliaus. Valstiečio diena prasidėdavo su saule - jie dirbdavo laukuose nuo ankstaus ryto iki sutemos, o jų gyvenimas buvo sunkus ir pilnas darbo.
2. 2. Viduramžių namai buvo paprasti ir maži Paprasti valstiečių namai buvo statomi iš medžio, molio ir šiaudų. Juose būdavo vos vienas ar du kambariai, o grindys - tiesiog plika žemė. Dūmai iš atviros ugniakuros (židinio) eidavo pro skylę stoge, nes dūmtraukių tada dar nebuvo. Naktimis gyvuliai kartais būdavo laikomi tame pačiame name, kad būtų šilčiau ir saugiau! Tik turtingi pirkliai ir kilmingieji gyveno akmeniniuose ar mūriniuose namuose.
3. 3. Vaikai pradėjo dirbti labai anksti Viduramžiais nebuvo tokio dalyko kaip "vaikystė", kokią mes žinome šiandien. Vaikai jau nuo 7 metų padėdavo tėvams dirbti laukuose, prižiūrėti gyvulių ar mokytis amato (profesijos). Mergaitės mokėsi verpti, austi, siūti ir ruošti maistą. Tačiau jie taip pat rasdavo laiko ir žaidimams - žaidė su medinėmis lėlėmis, kamuoliais iš skudurų, lankais ir lazdomis.
4. 4. Retas žmogus mokėjo skaityti ir rašyti Viduramžiais mokykla nebuvo prieinama visiems. Tik kilmingųjų ir turtingų pirklių vaikai galėjo mokytis. Pagrindinės mokymo įstaigos buvo vienuolynai, kur vienuoliai mokino berniukus skaityti, rašyti ir skaičiuoti lotynų kalba. Mergaitės iš kilmingų šeimų kartais mokėsi namuose. Dauguma paprastų žmonių taip niekada ir neišmoko nei skaityti, nei rašyti.
5. 5. Maistas buvo paprastas ir priklausė nuo metų laiko Viduramžių maistas buvo labai paprastas. Valstiečiai valgė daugiausiai duoną, košes (iš avižų, miežių, sorų), daržoves (ropes, kopūstus, svogūnus, žirnius) ir retkarčiais - mėsą ar žuvį. Cukraus beveik nebuvo - vietoj jo naudojo medų. Geriamas vanduo dažnai būdavo nešvarus, todėl net vaikai gerdavo atskiestą alų ar midų, kurie buvo saugesni! Prieskoniai, tokie kaip pipirai ar cinamonas, buvo labai brangūs - tik turtingieji galėjo jų įpirkti.
6. 6. Pilys buvo šalta, tamsi ir nejauki vieta Pilys, kurias šiandien matome kaip pasakų rūmus, viduramžiais buvo visai kitokios. Jos buvo statomos pirmiausia gynybai, o ne patogumui. Viduje būdavo tamsu, šalta ir drėgna. Akmeninės sienos traukdavo drėgmę, todėl šildytis būdavo sunku. Langai buvo maži (kad priešai neįliptų) ir be stiklo - dažniausiai uždengiami gyvulių plėvėmis arba tiesiog medinėmis langinėmis. Tualetai pilyse buvo tiesiog skylės sienoje, vedančios į griovį!
7. 7. Riterių šarvai svėrė apie 25 kilogramus Riteriai buvo profesionalūs kariai, tarnavę karaliui arba kilmingajam. Jų metaliniai šarvai svėrė apie 25 kilogramus - tiek pat, kiek vidutinis pirmokas! Pilnai apsarvuotas riteris pats negalėdavo užlipti ant arklio - jam reikėdavo pagalbininkų. Šarvai taip pat labai kaistavo saulėje ir šaldavo žiemą. Nepaisant visų nepatogumų, šarvai gelbėdavo gyvybę kovos lauke.
8. 8. Kasdieninių drabužių niekas neskalbė dažnai Viduramžiais drabužiai buvo gaminami iš vilnos, lino ar kanapių pluošto. Jie buvo brangūs, todėl žmonės turėjo vos kelis drabužių komplektus. Skalbimas buvo sunkus ir ilgas procesas: drabužius mirkydavo, trindavo su pelenais ar muilu iš gyvulinių riebalų, paskui skalavo upėje arba upelyje. Turtingi žmonės dėvėjo spalvingus drabužius, o valstiečiams buvo leidžiama dėvėti tik tam tikrų spalvų rūbus.
9. 9. Viduramžiais atsirado pirmieji universitetai Nors dauguma žmonių buvo nemokyti, viduramžiais buvo įkurti pirmieji universitetai Europoje! Seniausi iš jų: Bolonijos universitetas Italijoje (įkurtas 1088 m.), Oksfordo universitetas Anglijoje (įkurtas apie 1096 m.) ir Paryžiaus universitetas (įkurtas apie 1150 m.). Studentai mokėsi gramatikos, logikos, astronomijos, muzikos ir teologijos. Mokslas vyko lotynų kalba, o knygos buvo rašomos ranka.
10. 10. Miestai buvo purvini ir pavojingi Viduramžių miestai buvo ankšti, purvini ir pilni ligų. Gatvės buvo siauros, be grindinio, o šiukšlės ir atliekos dažnai būdavo tiesiog išmetamos pro langą į gatvę. Dėl blogos higienos lengvai plito tokios ligos kaip maras, cholera ir raupai. Tačiau buvo ir smagių dalykų: miestuose vykdavo turgus, mugės, akrobatų ir žonglierių pasirodymai, keliaujantys aktoriai vaidindavo spektaklius.

Gyvenimas viduramžiais buvo labai skirtingas nuo mūsų dabartinio gyvenimo. Džiaukimės, kad šiandien turime šiltus namus, šviežią maistą, mokyklas ir gydytojus - dalykus, apie kuriuos viduramžių žmonės galėjo tik svajoti!