Kaip dauginasi ir plinta virusai bei bakterijos vaikams

Virusai ir bakterijos yra visur aplink mus - ore, vandenyje, ant rankenu, telefonu, stalu. Bet kaip jie keliauja nuo vieno zmogaus prie kito? Kaip jiems pavyksta taip greitai daugintis, kad sukeltu ligas? Ir svarbiausia - kaip mes galime nuo ju apsisaugoti? Siame irase dalinames 10 faktu apie tai, kaip dauginasi ir plinta virusai bei bakterijos vaikams.

1. 1. Bakterijos dauginasi dalindamosi pusiau - ir tai vyksta žaibo greiciu! Bakterijos dauginasi labai paprastai: viena bakterija pasidalija i dvi. Sis procesas vadinamas dalijimusi pusiau. Idealiomis sąlygomis (šiluma, dregme, maistas) viena bakterija gali pasidalinti kas 20 minuciu! Jei viena bakterija turetu neribota maisto, per 24 valandas ji ir jos palikuones taptu kruva, didesne uz visa Zeme. Laimei, realybeje maistas ir erdve greitai baigiasi, todel bakterijos taip greitai nesidaugina. Bet sis faktas parodo, kodel ranku plovimas toks svarbus!
2. 2. Virusai dauginasi kitaip - jie pavercia musu lasteles savo "fabrikais" Virusai yra daug klastingesni. Jie negali daugintis patys - jiems reikia gyvos lasteles! Virusas prisitvirtina prie lasteles, "isilauzia" i jos vidu ir privercia lastele gaminti naujus virusus, o ne tai, ka ji iprastai gamina. Viena uzkresta lastele gali pagaminti simtus ar net tukstancius nauju virusu, kol galiausiai sunaikinama. Tada nauji virusai istrūksta ir puola kitas lasteles. Tai vyksta taip greitai, kad per kelias dienas organizme gali buti milijardai virusu!
3. 3. Ciaudejimas ir kosejimas - pagrindinis virusu "transportas" Kai sergantis zmogus ciaudi ar koseja, i ora issviedzia tukstancius mazyciu laseliu, pilnu virusu ar bakteriju. Vienas ciaudejimas gali nukeliauti iki 8 metru ir issviesti iki 100 000 laseliu! Sie laseliai gali isbuti ore kelias minutes ar net valandas. Jei sveikas zmogus ikvepia šiuos laselius - jis uzsikrecia. Štai kodel taip svarbu ciaudeti i alkune ar servetele, o ne i delna!
4. 4. Rankos - mikrobu "autobusai" nuo vieno daikto prie kito Vidutiniskai zmogus per diena paliecia savo veida apie 200-300 kartu! Kiekviena karta, kai palieciate duru rankena, lifto mygtuka, telefono ekrana ar turėkla autobuse, ant jusu ranku patenka mikrobu is kitu zmoniu. Tada, kai palieciate savo veida - nosis, akis ar burna - mikrobai patenka i kuna. Tyrimai rodo, kad ant biuro stalo gali buti 400 kartu daugiau bakteriju nei ant unitazo dangcio! Stai kodel ranku plovimas yra pats svarbiausias budas apsisaugoti.
5. 5. Kai kurios bakterijos gali "kalbetis" tarpusavyje! Bakterijos turi nuostabu gebejima - jos gali bendrauti tarpusavyje! Šis procesas vadinamas "quorum sensing" (kvorumo jutimu). Kai bakteriju susirenka pakankamai daug, jos isskiria specialias chemines medziagas - signalus. Pagal siu signalu kieki bakterijos "supranta", kiek ju yra, ir gali veikti kartu. Pavyzdžiui, patogenines (liga sukeliancios) bakterijos puola organizma tik tada, kai ju yra pakankamai daug. Mokslininkai bando sukurti vaistus, kurie sutrikdytu si bakteriju bendravima!
6. 6. Yra virusu, kurie puola tik bakterijas - ir jie gali isgelbeti gyvybes! Ar zinojote, kad egzistuoja virusai, specialiai "medziojantys" bakterijas? Jie vadinami bakteriofagais. Bakteriofagai atrodo kaip mazi kosminiai laivai - jie nutupia ant bakterijos, "isgrezia" skyle ir suleidzia savo DNR. Tada bakterija pradeda gaminti naujus bakteriofagus. Mokslininkai jau dabar naudoja bakteriofagus vietoj antibiotiku kai kurioms infekcijoms gydyti! Tai ypac svarbu, nes vis daugiau bakteriju tampa atsparios tradiciniams antibiotikams.
7. 7. Virusai ir bakterijos gali išgyventi ant pavirsiu nuo keliu valandu iki keliu menesiu! Skirtingi mikrobai ant ivairiu pavirsiu isgyvena skirtinga laika. Gripo virusas ant kietu pavirsiu (kaip stalas ar duru rankena) isgyvena 24-48 valandas. Kai kurios bakterijos gali isgyventi menesius! Ant pinigu banknotu ir monetu bakterijos gali gyventi net kelias dienas. Štai kodel ligoninese viskas nuolat dezinfekuojama - kad mikrobai neplistu nuo vieno paciento prie kito.
8. 8. Vanduo ir maistas - dar vienas mikrobu kelias Bakterijos ir virusai gali plisti per uztersta vandeni ir maista. Tai ypac aktualu salyse, kur nera svaraus geriamojo vandens. Bet ir pas mus - jei po zalios mesos pjaustymo nenusiplaunate ranku ir peilio, o tada pjaunate darzoves salotoms, bakterijos nuo mesos patenka ant darzoviu. Taip pat svarbu: niekada negerkite vandens is upes ar ežero be virinimo, nes jame gali buti pavojingu bakteriju ir virusu.
9. 9. Karsciavimas - tai ne liga, o gynyba! Kai i musu kuna patenka virusai ar bakterijos, imunine sistema daznai reaguoja pakeldama kuno temperatūra. Tai yra gynybos mechanizmas! Dauguma virusu ir bakteriju nemegsta aukstos temperaturos ir joje blogiau dauginasi. Todel nedidelis karsciavimas (iki 38-38,5 laipsnio) yra musu kuno draugas, padedantis kovoti su infekcija. Tačiau labai auksta temperatura (virs 39) jau gali buti pavojinga, todel reikia kreiptis i gydytoja.
10. 10. Geriausi apsaugos budai: higiena, ranku plovimas ir vakcinos! Kad apsisaugotume nuo virusu ir bakteriju, svarbiausios yra trys taisykles. Pirma: plaukite rankas su muilu bent 20 sekundziu - ypac pries valgi, po tualeto ir gryzus is lauko. Antra: uždenkite burna ir nosi alkune, kai ciaudite ar kosejate - ne delnu! Trecia: pasiskiepykite! Vakcinos yra vienas didziausiu medicinos isradimu. Jos "apmoko" musu imunine sistema atpazinti pavojingus virusus ir bakterijas, kad kūnas jau butu pasiruoses kovai. Del vakcinu zmonija nugalejo tokias baisias ligas kaip raupai, poliomielitas ir tymai.

Virusu ir bakteriju pasaulis yra nematomas, bet labai idomus. Jie yra musu planetos dalis ir mes su jais gyvename kasdien. Svarbiausia - zinoti, kaip jie plinta, ir laikytis paprastu higienos taisykliu, kad liktume sveiki!