10 įdomių faktų apie žiemos gyvūnus vaikams

Žiema - tikras išbandymas gyvūnams! Šaltis, sniegas ir maisto trūkumas verčia gyvūnus prisitaikyti pačiais nuostabiausiais būdais. Vieni išsiaugina storą kailį, kiti užmiega žiemos miegu, o dar kiti keliauja į šiltus kraštus! Šiame įraše dalinamės 10 įdomių faktų apie žiemos gyvūnus vaikams. Atraskime, kaip gyvūnai išgyvena pačią šalčiausią metų laiką!

1. 1. Baltasis kiškis persirengia žiemai Pavasarį ir vasarą baltasis kiškis turi rudai pilką kailiuką, kuris puikiai jį paslepia tarp žolės ir krūmų. Tačiau artėjant žiemai, jo kailis pradeda baltuoti, kol tampa visiškai baltas - kaip sniegas! Tai padeda jam pasislėpti nuo plėšrūnų, tokių kaip lapės ar vilkai. Pats nuostabiausias dalykas - kiškis "žino", kada keisti spalvą, pagal dienos ilgumą, o ne pagal temperatūrą!
2. 2. Poliarinė lapė turi šilčiausią kailį iš visų gyvūnų Poliarinės lapės kailis yra toks storas ir šiltas, kad ji gali išgyventi net -70 laipsnių šaltyje! Jos letenos yra padengtos tankiu kailiuku, kuris veikia kaip šiltos kojinaitės. Be to, poliarinės lapės ausys yra mažesnės nei paprastų lapių - taip ji praranda mažiau šilumos. Žiemą jos kailis būna baltas, o vasarą - rudai pilkas.
3. 3. Kai kurios varlytės užšąla ir atgyja pavasarį Ar žinojote, kad miško varlytės žiemą gali visiškai užšalti? Jų kūnas sustingsta, širdis nustoja plakti, o kvėpavimas sustoja. Jos atrodo kaip ledo gabaliukai! Tačiau pavasarį, kai temperatūra pakyla, varlytės atgyja - jų širdis vėl pradeda plaktis, ir jos vėl gyvena normaliai. Kaip tai įmanoma? Jų kūnas gamina specialią medžiagą, kuri apsaugo ląsteles nuo užšalimo.
4. 4. Perskrendantys paukščiai nukeliauja tūkstančius kilometrų Daug paukščių negali išgyventi žiemos Lietuvoje, nes nėra vabzdžių ir kito maisto. Todėl jie migruoja į šiltus kraštus! Baltieji gandrai skrenda net iki Pietų Afrikos - daugiau nei 10 000 kilometrų! O svirbeliai ir sniegenos atskrenda į Lietuvą iš šiaurės - joms pas mus žiemą pakankamai šilta. Migracijos metu paukščiai naudoja žvaigždes, saulę ir net Žemės magnetinį lauką kaip orientyrus.
5. 5. Bebrai nestato užtvankų dėl žaismo - jie stato namus! Bebrai yra vieni darbščiausių gyvūnų, o žiemą jų darbas tampa ypač svarbus. Jie stato užtvankas, kad vandens lygis būtų pakankamai aukštas ir apsaugotų įėjimą į jų namelį (trobelę) nuo užšalimo. Trobelėse žiemą šilta, o bebrai turi maisto atsargų - medžio šakas, kurias jie pritvirtina prie dugno. Žiemą jie plaukioja po ledu tarp savo namelio ir maisto sandėlio!
6. 6. Meška - ne vienintelė, kuri miega žiemos miegu Žiemos miegu miega ne tik meškos! Ežiai, šikšnosparniai, voverės pelės ir kai kurie varliagyviai taip pat miega visą žiemą. Tačiau yra skirtumas tarp gilaus žiemos miego ir paprasto snaudimo. Pavyzdžiui, voverės nemiega visos žiemos, bet šalčiausiomis dienomis gali nesirodyti savo gūžtoje. O štai ežiukai užmiega taip giliai, kad jų kūno temperatūra nukrenta nuo 35 iki vos kelių laipsnių!
7. 7. Pingvinai šildosi būdami kartu - ir jie sukasi! Imperatoriškieji pingvinai Antarktidoje naudoja nuostabų būdą sušildyti. Jie susiglaudžia į didelius ratus, o pingvinai viduryje būna šilčiausi. Tačiau kad visi gautų šilumos, pingvinai nuolat sukasi - išoriniai lėtai pereina į vidurį, o vidiniai - į išorę. Taip jie apsaugo vieni kitus nuo -60 laipsnių šalčio ir vėjo. Tikra komandinė dvasia!
8. 8. Muskusinis jautis - gyva ledynmečio liekana Muskusiniai jaučiai gyvena Arktyje ir yra puikiai prisitaikę prie šalčio. Jų kailis yra toks ilgas, kad beveik siekia žemę! Po ilgų, šiurkščių plaukų slepiasi tankus ir labai šiltas poplaukis. Muskusiniai jaučiai taip pat susiglaudžia į ratą, kai puola vilkai - suaugusieji stovi išorėje, o veršeliai slepiasi viduryje. Jie gyveno dar ledynmečiu ir išgyveno iki mūsų dienų!
9. 9. Snieginės pelėdos gali medžioti net tamsoje Snieginės pelėdos gyvena Arktyje ir yra vienos didingiausių žiemos paukščių. Jų baltos plunksnos puikiai maskuoja sniege. Skirtingai nei dauguma pelėdų, snieginės pelėdos medžioja dieną, nes Arktyje žiemą beveik visa para yra tamsu, o vasarą - beveik visa para šviesu. Jos gali pamatyti grobį net po sniego sluoksniu ir skristi visiškai be garso!
10. 10. Kai kurie drugeliai taip pat migruoja! Ar galite įsivaizduoti, kad mažas drugelis gali nuskristi tūkstančius kilometrų? Monarho drugeliai iš Šiaurės Amerikos kiekvieną rudenį migruoja į Meksiką - daugiau nei 4000 kilometrų! Jie keliauja ten, kur niekada anksčiau nebuvo, bet kažkokiu būdu randa kelią. Pavasarį jų anūkai sugrįžta atgal į Šiaurės Ameriką. Tai viena nuostabiausių migracijų gyvūnų pasaulyje!

Gyvūnų prisitaikymas prie žiemos yra tikras gamtos stebuklas. Nuo balto kailiuko iki tūkstančio kilometrų kelionių - kiekviena rūšis turi savo paslaptį, kaip išgyventi šalčiausią metų laiką!