10 idomiu faktu apie medzius ir miska vaikams

Miskas - tai ne tik daugybe medziu. Tai gyvas, kvepuojantis, bendraujantis pasaulis, kuris slepia daugybe paslapciu! Ar zinojote, kad medziai gali kalbetis tarpusavyje? Ar kad viename azuole gali gyventi simtai skirtingu rusiu? Siame irase dalinames 10 idomiu faktu apie medzius ir miska vaikams. Pasiruoskite pamatyti miska visai kitomis akimis!

1. 1. Medziai bendrauja tarpusavyje per pozemini grybu tinkla Po misko zeme slypi milziniskas grybu tinklas, kuris jungia medziu saknis. Mokslininkai ji vadina "Wood Wide Web" (medziu internetu)! Per si tinkla medziai siuncia vienas kitam maistingas medziagas, vandeni ir netgi ispejimus apie pavojus (pvz., vabalus kenkejus). Dideli motininiai medziai perduoda cukru maziems medeliams, kuriems truksta saules sviesos. Tikra misko draugyste!
2. 2. Viename azuole gali gyventi iki 500 skirtingu rusiu gyvunu Azuolas yra tikras gyvybes centras! Jo sakose peri pauksciai, drevėje gyvena voveres, zieveje slepiasi vabalai, o ant lapu - viksrai. Net nukritusiuose lapuose gyvena tukstanciai mikroorganizmu. Viename dideliame azuole gali gyventi iki 500 skirtingu gyvunu, grybu ir augalu rusiu. Tai tikras daugiaauktis namas gamtoje!
3. 3. Seniausias medis pasaulyje yra beveik 5000 metu Kalifornijoje, JAV, auga Brislekono pusis, vadinama Metusala. Jai yra daugiau nei 4800 metu! Tai reiskia, kad sis medis jau augo, kai Egipte buvo statomos piramides. O Lietuvoje seniausias medis yra Stelmuzes azuolas, kuriam apie 1500 metu. Ar isivaizduojate, kiek istorijos ivykiu mate sie medziai?
4. 4. Lapai rudeni keicia spalva, nes medis ruosiasi ziemai Rudeni, kai dienos trumpėja ir temperatura krenta, medziai ruosiasi ziems poilsiui. Jie nustoja gaminti chlorofila - zalia medziaga, kuri padeda jiems vykdyti fotosinteze. Kai chlorofilas isnyksta, isryskeja kitos spalvos: geltona (karotenoidai) ir raudona (antocianinai). Lapai nukrenta tam, kad medis ziema neprarastu vandens. Tai ne lapu "mirtis", o ismintingas isgyvenimo planas!
5. 5. Didziausias gyvas organizmas Zemeje yra... grybas! Tai skamba neitiketinai, bet pats didziausias gyvas organizmas musu planetoje yra ne banginis ir ne medis, o grybas! Oregone, JAV, auga medaus grybas (Armillaria ostoyae), kurio pozeminis grybiena uzima net 9 kvadratinius kilometrus - daugiau nei 1200 futbolo stadionu! Manoma, kad jam yra apie 2400 metu. Didzioji jo dalis yra nematoma - ji slypi po zeme.
6. 6. Kankoreziai yra tikri inžinerijos stebuklai Kankoreziai veikia kaip protingi "pakavimo konteineriai" sėkloms. Sausu oru kankorezio zvyneliai atsiveria, kad paleistu seklas. Dregnu oru jie uzsidaro, kad apsaugotu seklas nuo dregmes. Net nukrites nuo medzio, kankorezis gali atsidaryti ir uzsidaryti. Jei namuose turite kankorezi, idėkite ji i vandens inda - pamatysite, kaip jis uzdaro savo zvynelius!
7. 7. Miskuose gyvenantys grybai gali isgyventi be saules sviesos Skirtingai nei augalai, grybai nenaudoja fotosintezes. Jie negali patys gamintis maisto is saules sviesos. Vietoj to, jie yra tarsi misko "virskinimo sistema" - jie suskaido nukritusius lapus, nudziuvusias sakas ir nuvirtusius medzius i maistingas medziagas, kurias gali naudoti kiti augalai. Be grybu miskas tiesiog paskestu nukritusiuose lapuose!
8. 8. Vienas medis per metus pagamina deguonies 4 zmonems Vienas vidutinio dydzio medis per metus pagamina tiek deguonies, kiek reikia net keturiems zmonems kvepuoti! Be to, medziai is oro sugeria anglies dioksida, kuris sukelia klimato kaita. Vienas hektaras misko per metus sugeria tiek anglies dioksido, kiek ismeta automobilis, nuvaziaves 40 000 kilometru. Misku sodinimas yra vienas geriausiu budu saugoti musu planeta!
9. 9. Eukaliptai gali isgyventi po gaisru - ir netgi juos megsta! Kai kurie medziai prisitaike prie gaisru. Eukaliptai Australijoje turi zieve, kuri apsaugo vidines medzio dalis nuo ugnies. Po gaisro is apdegusio kamieno isauga nauji ugliai. Kai kuriu eukaliptu seklos netgi sudygsta tik po gaisro! Tai atrodo keistai, bet gaisrai miskuose kartais yra reikalingi - jie atlaisvina vietos naujiems augalams.
10. 10. Medziai padeda mums buti laimingesniems ir sveikesniems Mokslininkai irode, kad buvimas miske mazina stresa, gerina nuotaika ir net stiprina imuniteta. Japonijoje tai vadinama "shinrin-yoku" - "misko maudynėmis". Vaikams zaidimai miske padeda geriau koncentruotis, lavina kūrybiskuma ir motorika. Be to, medziai is oro sugeria dulkeles ir tarsalus, todel oras miske yra daug svaresnis nei mieste.

Miskas yra nuostabi, gyva sistema, kurioje kiekvienas medis, grybas, vabalas ir pauktis turi savo vieta. Kai kita karta eisite i miska, pabandykite isivaizduoti milziniska tinkla po zeme, kuriuo medziai dalinasi maistu ir siuncia vienas kitam zinutes. Nuostabu, ar ne?